amžinai tave mylėsiu… (M&V)

Sekmadienį, po civilinės santuokos, išdūmėm į pajūrį Ką gi… Šįkart gal ir ne labai mums nuskilo - maksimali oro temperatūrą per visa savaitę buvo 18 laipsnių (apie vandens temperatūrą net nekalbu) :O . Bet bent jau nelijo, kai tuo tarpu visą Lietuvą merkė lietus :).

Viskas buvo nuostabu - jūra, saulė, mes be galo laimingi (kaip beje ir dabar)… beveik jokių civilizacijos pėdsakų (namelyje nebuvo nei vandentiekio, nei tv, net radijo…). Prausėmės kieme, išsirengę, prie šulinio pasilaistydami šaltu vandeniu Į jūrą išbėgdavom, sušlapdavom ir bėgom lauk Neįmanomai šalta buvo.

Savaitės pabaigoje grįžom namo. Medaus mėnuo tesias iki šiol

Savaitės viduryje (2010-06-16) grįžome į Lietuvą - už kelių dienų turėjo įvykti mūsų civilinė santuoka skrendant oro balionu. Labai nerimavom - visa savaite buvo ganėtinai šalta (nors tai, aišku, ne problema), bet kas blogiausia - pūtė stiprus vėjas, lijo.  O tokiomis sąlygomis baliono į orą nepakelsi . Bet mūsų džiaugsmui penktadienis išpuolė giedras, saulėtas… Aišku, neišvengėm šiokiu tokiu nesklandumų, bet del to jau nebelabai jaudinomės. Civilinė santuoka turėjo įvykti 19 val., bet dėl stiproko vėjo, valandėlė nukėlėm - vakare prognozės rodė, kad bus ramu.

Taigi 20.00 pakylom nuo Joniškėlio žemelės ir liudininku akivaizdoje tapau Juozėniene :D.

Tiesa dar buvo ir spaudos atstovų - vietinio laikraštuko žurnalistas . Neprisimenu tiksliai kokiu tiražu tas laikraštis leidžiamas (atrodo kelių šimtų), bet viena egzemplioriu ir mes turim .

O čia kelios akimirkos, kai tapom vyras ir žmona prieš valstybę

http://www.youtube.com/watch?v=kYGTDkwmf10&feature=youtube_gdata

Po vestuvių pirmadienį nuvažiavome pasisvečiuoti pas mano močiutę į Latviją (Aglona). Pabuvome prie ežero, vietinėse gamtos bei nacionalinio paveldo objektuose… taip pat ir darže ant bulvių lysvių

Rytas… 6 val. turi atvažiuoti kirpėja. Žadintuvą nusistačiau 5.30, bet atsikėliau prieš 5.  Nusiprausiau, apsirengiau, laukiu kirpėjos…

Kirpėja atvažiavo laiku. Daro šukuoseną ir stebisi, kad aš tokia rami Galiausiai atsisveikinu su kirpėja (jau turėjau bandomąją šukuoseną, tai dėl jos visai nesijaudinau) ir pasižiūriu į veidrodį… Atrodau tragiškai! man ant galvos suvyniotas bokštas, garbanos pradeda išsileist… Verkiu krokodilo ašaromis, noriu eit plaut galvą, bet Mantas man neleidžia - tuoj reikės važiuoti, pamergės patyliukais juokiasi. Tiek to, stengiuosi nusiramint - dar laukia makiažas (jį dariausi pati). Atsisėdu prieš veidrodį, pamatau savo atspindi ir vėl ašaros kaip pupos byra.

Ateina Manto puseserė, kuri turėjo padaryti makiažą Manto sesei. Tai ir mane padažė, nes negalėjau į veidrodį pasižiūrėt truputi pasitaisiau makiažą pagal save, apsirengėm ir po truputį ruošėmės keliauti.

Prieš ceremoniją dar užsukome į sodybą sudėlioti stalo korteles.

Sunkiausia tą dieną buvo klausyti, kaip visi giria mano išvaizdą. Galvoju - kam jūs meluojat, aš gi žinau kaip aš atrodau juokingai; užuot melavę man į akis, geriau jau nieko nesakytumėt… Bet šias mintis aišku nutyliu

O paskui viskas vyko taip greit kad net nepastebėjom: bažnyčia, drebančios kojos tariant priesaiką ir lemtingąjį “taip”, fotosesija, žaidimai, pramogos sodyboje… Dabar visa tai atrodo kaip sapnas ir tik žiedai ant pirštų ir jau turimos nuotraukos primena, kad tai visgi buvo iš tikrųjų.

Beje, dabar, žiūrint nuotraukas ir šukuosena man mano nebe atrodo tokia baisi

Paskutinės dienos buvo gana įtemptos - liko dar keli darbai, kuriuos būtinai reikia padaryti, papuošimai, išpažintis ir kt.

Ketvirtadienį pabaigėme (su Manto ir mano seserų pagalba) daryti pom pom burbulus. Vienas karpė, kitas rišo, trečias vyniojo, ketvirtas dėliojo. Žodžiu - darbų pasidalijimas ir aiškus vadovavimas

Štai kaip mums sekėsi

Ne mažiau sunkus ir varginantis buvo penktadienis - birželio 11 d. Reikėjo nuvažiuoti pas mano gimines į kaimą, paimt gėles, papuošt salę ir bažnyčią, nuplauti mašiną, galiausiai kažkaip užkąsti ir bent kiek pamiegoti prieš didžiąją dieną.

Penktadienis buvo karštas ir tvankus, lauke +32 laipsniai, kartais ir daugiau… Vos išlipę iš automobilio apsipildavom prakaitu ir su siaubu pagalvodavom apie rytdieną - jei ir rytoj bus taip karšta…

Po ilgos ir alinančios dienos 20 val. pajudėjome link Vilniaus. Namo grįžome nusikalę… Nebeturėjome jėgų nei nusipraust… Grįžę gruvome į lovą. Jokios romantikos

Net nežinau nuo ko čia pradėt pasakot… Tiek visko norįs pasakyti, o taip sunku viską išreikšti žodžiais…

Negaliu patikėti, kad tai tiesa - vestuvių diena jau praeityje. Tik ant piršto vis blizgantis žiedas primena, kad tai nebuvo sapnas, tai įvyko iš tikro!

Savaitė prieš vestuves buvo ganėtinai įtempta, tai nebuvo laiko aprašyti paskutinių pasiruošimo darbu. Tai padarysime artimoje ateityje. Taip pat pasidalinsime vestuvių įspūdžiais… Taigi - laukite tęsinio!

Manto močiutė, po ilgų pasitarimų, dvejonių ir nerimo (kad mums gali nepatikti ),pasiuvo pagalvėlę žiedams.  Iš pirmo žvilgsnio gal ir nieko ypatingo, bet kita vertus jos moralinė vertė didesne nei pacios gražiausios parduotuvinės pagalvės

O štai ir mūsų pačių gamybos stalo korteles. Paplušėti teko nemažai ir štai - Jūsų teismui rezultatas…

Kurį laiką salės papuošimas, kėlė tikrai nemažą galvos skausmą. Puošti balionais? Bet vos kelių litrų talpos helio butelis kainuoja virš 200 Lt! Taigi pradėjome ieškoti kažkokių kitų minčių, idėjų.

Į blog’ą mums parašė viena mergina, kuri užsiima salės puošimu (www.mipi.lt). Ji pamėtėjo mums idėją apie dekoratyvinius bumbulus (pom pom). Bet siekdami sutaupyti pinigų juos pasigaminsime patys .

Jie gaminami iš tissue popieriaus. Ieškodami to popieriaus kanceliarinių prekių parduotuvėse, jo neradome. Paieškojome internete - kas gi tai per popierius? Ir sudarom jo “pagaminimo” instrukciją: paimat norimos spalvos servetėlę (jei ji daugiasluoksnė, išskirstote kiekvieną sluoksnį atskirai), išlyginat su lygintuvu ir vualia - prieš jus tikriausias tissue popierius .

O tie bumbulai atrodo šitaip (tik mes kabinsim juos ne taip žemai - kad svečiai netrankytų jų galvomis , bet jie bus skirtingu atspalvių - nuo šviesiai geltono iki oranžinio, ir kabės skirtinguose aukščiuose).

O čia bumbulų gaminimo instrukcija (bandėm ir gaunasi tiesiog super!). Nuotraukoje paimti 8 lapai popieriaus (kadangi musų popierius buvo ne stačiakampio o kvadrato formos, ėmėm 9-10 lapų), sulankstyti į armonikėlę po 2-3 cm. Kraštus armonikėlės apipavidalinti galima įvairiai. O bumbulas formuojamas tempiant kiekvieną lapą atskirai centro link.

Kai negalėjom rasti to tissue popieriaus, buvau susižavėjus dar viena idėja, kuria pamačiau per “Labo ryto” laidą - Kusudama. Atrodo irgi labai gražiai. Manau lubos, papuoštos tokiomis gėlėmis atrodytu fantastiškai. Tik darbo su jomis būtų žymiai daugiau nei su pom pom… Gaminimo instrukciją galite rasti čia: http://www.wikihow.com/Make-a-Kusudama-Flower

Pradžioje pamergėms pasakiau, kad pačios pasirūpintu savo ir pabrolių gėlėmis. Gėlės galėjo būti dėl manęs bet kokios, spalva irgi neturėjo reikšmės. Bet… Kai užsakiau sau puokštę, pamergės paprašė, kad ten pat užsakyčiau ir gėles joms. Taigi užgriuvo mano vargšę galvą dar vienas rūpestis .

Pradžioje galvojau apie puokštes, užrišamas merginoms ant rankos. Kažkas panašaus kaip šiose nuotraukose.

Bet pasitarusi su floriste, visgi apsistojau ties puokštėmis. Merginoms turėtų būti patogiau ir jos geriau išlaikytų tolimą kelionę bei pakankamai ilgą dieną. O be to ir merginos nori, kad jų gėlės būtų kažkuo susijusios su mano puokšte. Kalijų pamergėms tikrai nenoriu (bus tada jų per daug), taigi eustomos… Floristė pasiūlė gvazdikų (rožiniu) ir eustomu derinį. Tiesa su pavyzdžių paieška man sekėsi ganėtinai sunkiai, bet šis variantas man atrodo idealus (tik gal eustomos ne bus baltos).

O čia viena graži idėja stalų papuošimui